Pakalbėkime apie temas kurios aktualios

By: vsdksemenas | March 27, 2017

Stambiųjų Lietuvos miestų gatvėse triukšmas neretai viršija leistiną normą. Automobilių keliamo triukšmo matavimai Vilniaus, Kauno, pagrindinėse magistralėse parodė, kad centruose jis siekia vidutiniškai 78 decibelus, o pramoniniuose rajonuose — 85. Klaipėdoje triukšmas svyruoja tarp 72-82 decibelų. Taip pat ištirtos respublikos miestų intensyvaus automobilių eismo magistralės, esančios netoli gyvenamųjų kvartalų. Nuo jų sklindantis triukšmas visur viršija sanitarines normas. Per pastaruosius 5-10 metų triukšmas mūsų miestuose padidėjo 5-10 decibelų.

Kad mažėtų automobilių, triukšmas, jau dabar dera pasinaudoti gana efektyviomis architektūrinėmis, taip pat automobilių srautų perskirstymo priemonėmis. Pirmiausia miestuose reikia nukreipti triukšmingus sunkvežimius ir visuomeninį transportą į rečiau užstatytas gatves, o gyvenamuosiuose rajonuose — pakraščius. tai būtina atsižvelgti sudarant miestų generalinius planus, projektuojant gyvenamuosius rajonus bei tiesiant naujas magistralines gatves.

Prislopinti triukšmą magistralinėse gatvėse padeda koordinuotas eismo reguliavimas „žaliosios bangos" principu. Kai automobiliai važiuoja nesustodami sankryžose, triukšmas jose sumažėja 3 dB. Triukšmą slopinti padeda ir skirtingo lygio sankryžos.

Kai projektuojami nauji mūsų miestų mikrorajonai prie magistralinių gatvių, Stengiamasi parduotuves, aptarnavimo įstaigas, negyvenamuosius pastatus išdėstyti taip, kad jie užstotų nuo automobilių triukšmo rajono viduryje susitelkusius namus, vaikų darželius, mokyklas, poliklinikas. Senamiesčiuose ir kitose anksčiau pastatytose miestų dalyse triukšmą pritildo jį sugeriantys ekranai, kurie, atitverdami šaligatvį nuo gatvės, tuo pačiu pasitarnauja ir kaip reklaminiai skydai.

Automobilių skleidžiamas triukšmas esti didesnis tokiose gatvėse, kurių danga blogos kokybės arba važiuojamojoje, dalyje daug inžinerinių komunikacijų, dangčių, duobių bei nelygumų. Vadinasi, jei norime bent kiek apsiginti nuo triukšmo, turime gerai prižiūrėti ir laiku remontuoti gatves.

Visos čia paminėtos triukšmo slopinimo priemonės yra gana efektyvios: net ir didėjant automobilių srautams miestuose leidžia sumažinti jų triukšmą 10-15 decibelų. Tačiau vien jomis triukšmo problemos neišspręsime. Lemiamas vaidmuo vis dėlto tenka tobulesnės konstrukcijos automobilio varikliui, važiuoklei, kėbului.

Juo daugiau turime automobilių, juo intensyvesnis eismas, sudėtingesnės važiavimo sąlygos. Užtenka ir vieno neatsargaus pėsčiojo judesio ar uždelstos vairuotojo reakcijos, kad įvyktų nepataisoma nelaimė. Apie 55 milijonai avarijų, 300 tūkstančių užmuštų ir apie 7 milijonai sužeistų per metus visame žemės rutulyje — tokie yra liūdni šiuolaikinės automobilizacijos padariniai. Mirtingumas dėl automobilių avarijų pagal statistiką užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų ir vėžio.

Tačiau ar tik automobilis visada kaltas dėl nelaimės? Nors statistikos pateikiami skaičiai atrodo „sausi", bet objektyvūs, todėl pravartu į juos atsižvelgti. Štai 1977 m. JAV autoavarijose žuvo 60 tūkst., susižeidė daugiau kaip 2 mln. žmonių. Dėl 25 tūkst. mirčių kalti neblaivūs vairuotojai arba pėstieji. Ir kitų šalių autoįvykių statistika liudija beveik tą patį: apie 65 proc. visų nelaimių įvyksta kaip tik dėl pačių eismo dalyvių neapdairaus, skuboto, o kartais ir lengvabūdiško elgesio judriame kelyje ar gatvėje.

Šia info pasidalino mūsų draugai: automobiliu supirkimas vilniuje

Šaltinis su panašia tema: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas