Pakalbėkime apie temas kurios aktualios

By: vsdksemenas | March 27, 2017

Stambiųjų Lietuvos miestų gatvėse triukšmas neretai viršija leistiną normą. Automobilių keliamo triukšmo matavimai Vilniaus, Kauno, pagrindinėse magistralėse parodė, kad centruose jis siekia vidutiniškai 78 decibelus, o pramoniniuose rajonuose — 85. Klaipėdoje triukšmas svyruoja tarp 72-82 decibelų. Taip pat ištirtos respublikos miestų intensyvaus automobilių eismo magistralės, esančios netoli gyvenamųjų kvartalų. Nuo jų sklindantis triukšmas visur viršija sanitarines normas. Per pastaruosius 5-10 metų triukšmas mūsų miestuose padidėjo 5-10 decibelų.

Kad mažėtų automobilių, triukšmas, jau dabar dera pasinaudoti gana efektyviomis architektūrinėmis, taip pat automobilių srautų perskirstymo priemonėmis. Pirmiausia miestuose reikia nukreipti triukšmingus sunkvežimius ir visuomeninį transportą į rečiau užstatytas gatves, o gyvenamuosiuose rajonuose — pakraščius. tai būtina atsižvelgti sudarant miestų generalinius planus, projektuojant gyvenamuosius rajonus bei tiesiant naujas magistralines gatves.

Prislopinti triukšmą magistralinėse gatvėse padeda koordinuotas eismo reguliavimas „žaliosios bangos" principu. Kai automobiliai važiuoja nesustodami sankryžose, triukšmas jose sumažėja 3 dB. Triukšmą slopinti padeda ir skirtingo lygio sankryžos.

Kai projektuojami nauji mūsų miestų mikrorajonai prie magistralinių gatvių, Stengiamasi parduotuves, aptarnavimo įstaigas, negyvenamuosius pastatus išdėstyti taip, kad jie užstotų nuo automobilių triukšmo rajono viduryje susitelkusius namus, vaikų darželius, mokyklas, poliklinikas. Senamiesčiuose ir kitose anksčiau pastatytose miestų dalyse triukšmą pritildo jį sugeriantys ekranai, kurie, atitverdami šaligatvį nuo gatvės, tuo pačiu pasitarnauja ir kaip reklaminiai skydai.

Automobilių skleidžiamas triukšmas esti didesnis tokiose gatvėse, kurių danga blogos kokybės arba važiuojamojoje, dalyje daug inžinerinių komunikacijų, dangčių, duobių bei nelygumų. Vadinasi, jei norime bent kiek apsiginti nuo triukšmo, turime gerai prižiūrėti ir laiku remontuoti gatves.

Visos čia paminėtos triukšmo slopinimo priemonės yra gana efektyvios: net ir didėjant automobilių srautams miestuose leidžia sumažinti jų triukšmą 10-15 decibelų. Tačiau vien jomis triukšmo problemos neišspręsime. Lemiamas vaidmuo vis dėlto tenka tobulesnės konstrukcijos automobilio varikliui, važiuoklei, kėbului.

Juo daugiau turime automobilių, juo intensyvesnis eismas, sudėtingesnės važiavimo sąlygos. Užtenka ir vieno neatsargaus pėsčiojo judesio ar uždelstos vairuotojo reakcijos, kad įvyktų nepataisoma nelaimė. Apie 55 milijonai avarijų, 300 tūkstančių užmuštų ir apie 7 milijonai sužeistų per metus visame žemės rutulyje — tokie yra liūdni šiuolaikinės automobilizacijos padariniai. Mirtingumas dėl automobilių avarijų pagal statistiką užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų ir vėžio.

Tačiau ar tik automobilis visada kaltas dėl nelaimės? Nors statistikos pateikiami skaičiai atrodo „sausi", bet objektyvūs, todėl pravartu į juos atsižvelgti. Štai 1977 m. JAV autoavarijose žuvo 60 tūkst., susižeidė daugiau kaip 2 mln. žmonių. Dėl 25 tūkst. mirčių kalti neblaivūs vairuotojai arba pėstieji. Ir kitų šalių autoįvykių statistika liudija beveik tą patį: apie 65 proc. visų nelaimių įvyksta kaip tik dėl pačių eismo dalyvių neapdairaus, skuboto, o kartais ir lengvabūdiško elgesio judriame kelyje ar gatvėje.

Šia info pasidalino mūsų draugai: automobiliu supirkimas vilniuje

Šaltinis su panašia tema: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

By: vsdksemenas | February 03, 2017

Kalbėti apie savo turimą turtą ar patiriamus nuostolius žmonės labai garsiai kalbėti nemėgsta. Taip, jau yra ir nieko čia greičiausiai nepakeisti. Žinoma, kiekvienoje situacijoje dera logiškai susimąstyti, nes kuo ilgiau delsi, tuo mažiau ir atgausi.

Su eismo įvykiu anksčiau ar vėliau teks susidurti beveik kiekvienam vairuotojui. Atrodo, kad šiam momentui esame tinkamai pasiruošę, juk kartu su savimi turime draudimo poliusą, tik ar jis visada geba užtiktini realų žalos dydį lieka neaišku.

Pats nemaloniausias momentas būna tada, kai patirta žala yra įvertinama kelis kartus mažesne pinigine išraiška nei buvo tikėtasi, o tos pinigų sumos neužtenka ir turimai transporto priemonei suremontuoti. Tenka investuoti papildomus pinigus ir asmuo šioje situacijoje susiduria su vienais nuostoliais. Logiškai, taip tikrai neturėtų būti.


Šios situacijos išvengti nėra sunku. Suprantama, kad reikia elgtis pakankamai greitai bei apdairiai. Tikrai nesame visų sričių specialistai, tad šioje vietoje pravartu pamąstyti ir apie nepriklausomo eksperto paslaugas. Žinoma, pradžioje galima ir pačiam įvertinti savo patirtus nuostolius, sveikata nebuvo sutrikdyta, nukentėjo automobilis, bet žala nėra tokia jau ir didelė, didelio remonto nereiks, gal neverta ir per daug jaudintis. Draudimo bendrovė šioje vietoje manęs tikrai neapgaus.

Nesinori prieštarauti tokiai minčių sekai, bet draudiminiuose ginčuose pasitaiko visko. Teisingiausias kelias tada yra teismas, kuris turėtų padėti tašką šiame ginče, o kad jis būtų objektyvesnis visada apsimoka pasinaudoti ir nepriklausomo eksperto paslaugomis. Pradžioje dera paminėti, kad nepriklausomo eksperto paslaugos dar tikrai negarantuoja sėkmingos baigties, jo pagrindinis tikslas – veiksmingai ir teisėtais būdais išspręsti besitęsiantį konfliktą.

Kompensacijos sumos

Šis asmuo įvertins detaliai visas aplinkybes, nustatys žalos dydžius ir pageidautinas kompensacijos sumas. Tada savo išvadas jis pateiks teismui. Šios išvados yra oficialus dokumentas, kurį galima pateikti bet kurioje organizacijoje ar institucijoje. Jei matote, kad jūsų interesai yra tinkamai neįvertinti, tada dera kreiptis pas nepriklausomus ekspertus, šie asmenys savo darbą išmano. Suprantama, kad pats procesas reikalauja papildomo laiko bei investicijų, bet jei tai vienintelis kelias, kuris padės įvykdyti teisingumą. Tada drąsiai juo ir ženkite. 

By: vsdksemenas | February 02, 2017

Tyrimai grunto atliekami tiesiant kelius

Pirmasis tyrinėjimų etapas tai tyrinėjimai, kurių tikslas parinkti

geriausią kelio trasos variantą ir vėliau sudaryti jo techninį projektą. Todėl šis etapas yra svarbiausias. Siame etape nustatoma vietovių, kuriomis tiesiamas kelias, geologinė sąranga, geomorfologinės ir hi­drogeologinės sąlygos, geologiniai procesai, kelio sankasos pagrindų ir sankasos gruntų fizinės bei mechaninės savybės. Tyrinėjama ne tik­tai kelio juosta, bet ir šalia jos. Norint išspręsti šiuos visus uždavi­nius, daroma inžinerinė geologinė nuotrauka. Esant paprastoms in­žinerinėms geologinėms sąlygoms, ji apima 300-500 m pločio juostą, esant sudėtingoms sąlygoms iki 1 km ir daugiau. Sudėtingose vie­tose tyrinėjama ne tiktai trasos ašis, bet ir skerspjūviai. Inžinerinė geologinė nuotrauka papildoma aerogeologiniais tyrinėjimais.


Gręžinių išdėstymas, kai kelio trasa eina per pelkę fotonuotrauka, aerovizualiniais ir kt. Norint nustatyti kelio trasos geologinę sąrangą, gręžiami gręžiniai, kasami kasiniai, valomos ato­dangos. Lygumoje gręžiniai ir kasiniai daromi kelio ašyje, kalnuotose vietose — ir skerspjūviuose. Gręžiniai paprastai esti tik 5 m gylio, retai — iki 10 m. Jie gręžiami labai įvairiai. Lygumose vienam kilo­metrui kelio trasos pakanka dviejų gręžinių. Trasai einant per pelkę, gręžiniai gręžiami 200-250 m atstumais, skerspjūviuose — 100— 200 m atstumais (22.7 pav.). Gręžiniai turi kirsti visą pelkių gruntų storymę. Atšlaitėse, nuošliaužose, nuobirynuose ir griūčių vietose skerspjūviuose gręžiami 2-3 gręžiniai 300-500 m atstumu (22.8 pav.). Kiekvienoje griovoje arba upelyje papildomai gręžiama vienas arba du gręžiniai. Tose vietose, kur bus tiltai ir tuneliai, gręžiami 20-50 m ir gilesni gręžiniai. Iškasose gręžiniai esti 3-4 m gilesni, negu iškasa (22.9 pav.). Tose vietose, kur bus pylimai, gręžiami 7— 10 m gylio gręžiniai. Tyrinėjant kelio trasą, taikomi statinio ir dina­minio zondavimo būdai. Zondavimo taškai esti 100-200 m atstumais trasos ašyje ir skerspjūviuose.
Remiantis lauke surinkta medžiaga, rašoma ataskaita. Aiškina­majame rašte aprašomas kiekvienas tyrinėtas trasos variantas, pagal piketus apibūdinant reljefo ypatybes, gruntų sudėtį.

Šaltinis kuriuo remtasi: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dirvo%C5%BEemis

Taip pat naudotas šis straipsnis: Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant civilinius statinius